UAB Statybos tyrimų institutas

Pagal subjektą, paskyrusį ar  užsakiusį ekspertinį tyrimą ekspertizės gali būti:

• Teisminės – paskirtos Teismo. Teisminės ekspertizės būna:
  • Įprastinės – pirmą kartą skiriama teismo ekspertizė, teismo ekspertizę pavedant atlikti vienam teismo ekspertui.
  • Papildomos – jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę.
  • Pakartotinės – jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams.
  • Komisijinės – ekspertizė, kai ji skiriama atlikti keliems ekspertams ar ekspertų komisijai.
• Neteisminės – užsakytos ne Teismo:
  • Užsakytos jau vykstant teisminiam ginčui. Šiuo atveju teisminio ginčo šalis dažniausiai teikia neteisminės ekspertizės aktą Teismui, kaip rašytinį įrodymą.
  • Užsakytos nesant teisminio ginčo. Šiuo atveju, dažniausiai, ikiteisminės ekspertizės aktas teikiamas Teismui kartu su ieškiniu, pagrindžiant ieškinio reikalavimus.

Pagal tyrimo objektą statybos srities ekspertizės skirstomos:

• Statinio projekto.
• Statinio.
• Statybos.

Statybos tyrimų institute atliekamos visos išvardintos ekspertizių rūšys.

Teikiant Teismui ieškinį nėra būtina kartu pateikti ir ikiteisminės ekspertizės aktą. Dažnai ieškinio reikalavimams pagrįsti pakanka žemesnės kvalifikacijos specialistų išvadų. Tokiu atveju, jeigu Teismui nepakaktų žinių sprendimui priimti, galėtų būti skiriama teismo ekspertizė. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar tikslinga užsakyti ikiteisminę ekspertizę, reikėtų konsultuotis su advokatu.

Statybos tyrimų institutas rekomenduoja neužsakinėti ikiteisminės ekspertizės, kai ginčo dalykas nėra sudėtingas ir ginčo suma nėra didelė – tokiu atveju bylinėjimosi išlaidos gali neproporcingai išaugti. UAB Statybos tyrimų institutas rekomenduoja užsakinėti ikiteismines ekspertizes, kai ginčo dalykas sudėtingas ir (arba) ginčo suma yra didelė. Tokiu atveju, net ir Teismui paskyrus teismo ekspertizę, ikiteisminės ekspertizės aktą byloje Teismas vertintų kaip vieną iš rašytinių įrodymų.

Bylos šalis, norinti, kad būtų atlikta teismo ekspertizė, turi pateikti prašymą Teismui dėl teismo ekspertizės atlikimo. Kartu su tokiu prašymu gali būti teikiami pasiūlymai dėl pageidaujamo teismo eksperto kandidatūros, teismo ekspertui užduotinų klausimų. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys taip pat gali pateikti savo pasiūlymus dėl teismo eksperto kandidatūros ir užduotinų klausimų. Teismas gali priimti sprendimą skirti arba neskirti teismo ekspertizę. Paskyręs teismo ekspertizę Teismas gali atsižvelgti į šalių pasiūlymus dėl teismo eksperto kandidatūros ir klausimų, arba gali parinkti ir paskirti teismo ekspertą bei užduoti klausimus savo nuožiūra. Civilinėse bylose teismo ekspertizė yra atliekama byloje dalyvaujančių asmenų lėšomis, apmokėjimas vykdomas per teismą. Baudžiamosiose bylose teismo ekspertizė yra atliekama valstybės lėšomis. Paskyrus teismo ekspertizę ir į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjus užstatą už teismo ekspertizę, byla yra perduodama teismo ekspertui teismo ekspertizės atlikimui.

Klausimus teismo ekspertizei formuluoja Teismas, o pasiūlymus dėl jų formulavimo nagrinėjant civilinę bylą teikia byloje dalyvaujančios šalys. Teikdamos pasiūlymus dėl klausimų šalys turėtų klausimus formuluoti taip, kad teismo ekspertizės akto išvadoje būtų konstatuojamos šaliai palankių aplinkybių buvimas (nebuvimas). Teismas klausimus galutinai formuluoja taip, kad teismo ekspertizės išvadose būtų nustatomos aplinkybės, kurios reikalingos bylai išspręsti. Šiuo tikslu Teismas gali pasiūlytus klausimus performuluoti, nereikalingus klausimus pašalinti ir įtraukti naujus klausimus.

Formuluojant klausimus teismo ekspertizei reikia vengti klausimų, kurie neturi reikšmės bylos išsprendimui, nes tokie klausimai tik padidina teismo ekspertizės kainą.

Didžioji dauguma statybos ekspertizių yra atliekama dėl atliktų statybos darbų kokybės. Bendrieji reikalavimai statybos darbų kokybei yra pateikti Civilinio kodekso 6.663 straipsnyje. Vadovaujantis šio Civilinio kodekso straipsnio nuostatomis statybos darbų kokybei keliami tokie reikalavimai:

• kokybė turi atitikti rangos sutarties sąlygas;
• jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos – įprastai tos rūšies darbams keliamus reikalavimus;
• darbų rezultatas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą.

Be išvardintų CK nustatytų kokybės reikalavimų statybos darbų rezultatas turi atitikti kitų privalomųjų norminių dokumentų reikalavimus.

Teisminiai ginčai paprastai trunka ilgai. Nevykdyti tolesnių statybos darbų tol, kol pasibaigs teisminis ginčas, gali būti neprotinga. Tokiais atvejais siekiant užfiksuoti esamą padėtį ir defektus objekte, gali būti atliekama foto ir video fiksacija. Tam gali būti pasitelkiamas antstolis, samdomas ekspertas arba fiksuojama savarankiškai. Užsakovas neturi ieškoti ir įrodinėti defektų atsiradimo priežasties, jis turi tik nurodyti, kad yra defektai. Rangovo rūpestis yra įrodyti, jog defektai atsirado ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių.

Dažniausiai statybos rangos sutartis nutraukiama jau esant konfliktui tarp užsakovo ir rangovo. Labai tikėtina, kad tokiu atveju konfliktas peraugs į teisminį ginčą. Todėl labai svarbu tinkamai užfiksuoti esamą padėtį, sutvarkyti visus statybos vykdymo dokumentus (statybos darbų žurnalą ir kt.), pareikšti visas galimas pretenzijas ir atsakyti į visas pateiktas pretenzijas. Fiksuojant atliktų darbų faktą galima pasitelkti antstolį. Tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad antstolis neturi specialiųjų statybos inžinerijos žinių, todėl teismai jų išvadas dėl statybos darbų kokybės vertina kritiškai. Norint užfiksuoti defektų faktą, prieš juos ištaisant (jeigu kita ginčo šalis jų nepripažįsta) tikslinga pasitelkti ekspertus.

Lietuvos Respublikoje statybos darbų kaina nėra reguliuojama. Statybos rangos sutarties šalys gali laisvai susitarti dėl statybos darbų kainos. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl statybos darbų kainų, yra nustatoma vidutinė rinkos kaina.

Teisminio ginčo atveju atliktų darbų kaina nustatoma pagal sutartinius įkainius. Statybos rangos sutartis galioja ir šalims nesusitarus dėl kainos (įkainių). Tokiu atveju atliktų darbų kaina laikoma atliktų darbų rinkos kaina (šią kainą gali nustatyti ekspertas). 

Planuojamų defektų ištaisymo darbų kaina taip pat, įprastai, skaičiuojama vidutinėmis rinkos kainomis.

Statinių (jų sugadinimo) atkuriamoji vertė nustatoma apskaičiuojant atkuriamųjų statybos darbų vidutinę rinkos vertę. Atkuriamoji vertė gali būti nustatoma ir įvertinant nusidėvėjimą.

Teismo ekspertai, kaip ir teismai gali suklysti. Reikėtų atlikti kompetentingą teismo ekspertizės akto analizę ir Teismui teikti paaiškinimus, kodėl teismo eksperto atliktas tyrimas yra atliktas netinkamai, o išvados – neteisingos. Teismo ekspertizės išvados Teismui nėra privalomos. Galima teikti alternatyvias ekspertų išvadas, prašyti teismo skirti pakartotinę teismo ekspertizę.

Didelė dalis ginčų statyboje kyla dėl to, kad statybos rangos sutarties sąlygos yra neaiškiai suformuluotos, prieštaringos. Dažna klaida – nevienareikšmiškai nustatytas sutarties objektas. Pavyzdžiui, viena sutarties nuostata sako, kad rangovas už sutarties kainą turi atlikti visus statinio projekte numatytus darbus, o kita sąlyga sako – rangovas turi atlikti sąmatoje nurodytus darbus. Dažnas atvejis – sąmatoje nurodyti netikslūs darbų kiekiai, o tokiu atveju konfliktas dažniausiai neišvengiamas.

Statybos rangos sutartyse taip pat dažnai neaiškiai nustatomos sąlygos, nustatančios kainą ir (ar) kainodaros metodą, netesybų taikymą, reikalavimus statybos darbų kokybei, trukmei. Prieš pasirašant sutartį reikėtų modeliuoti įvairias praktikoje galinčias pasitaikyti situacijas ir tikrinti, ar nebus sutarties nuostatų prieštaravimų, neaiškumų.

Civiliniame kodekse numatyta:

Rangovas, projektuotojas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per:

1. penkerius metus;
2. dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.);
3. dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų.

Minėti terminai pradedami skaičiuoti nuo darbų rezultato atidavimo naudoti dienos.